ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis

Aprašymas

ŽMONĖS. ISTORIJOS. ISTORIJA: Patirtys. Pasakojimai. Atmintis 

Ši knyga – tai kvietimas susipažinti ir susitikti. Ji kviečia pažvelgti į Lietuvos nacionalinį muziejų kaip į gyvą visumą, kur susitinka žmonės, istorija ir istorijos. Šias temas palydi istoriko Norberto Černiausko refleksijos. 

Parengtas kartu su muziejuje dirbančiais žmonėmis, leidinys atveria duris į dvylika muziejaus ekspozicinių padalinių, muziejinių vertybių rinkinius, Restauravimo centrą, Tekstilės atkūrimo dirbtuves, Leidybos skyrių ir archyvą – jų veiklą ir tarpusavio ryšius. 

Šias skirtingas sritis jungia bendras tikslas – pasakoti Lietuvos istoriją ir kartu atlikti svarbų, dažnai nematomą darbą: saugoti, tyrinėti ir perduoti kultūros paveldą ateities kartoms. 

 — 

Kodėl muziejus? 

 Istorija pirmiausia moko pažinti kitą praeityje. Iš jo gauti patarimų ir kurti dabartį. Istorija, kaip mąstymas apie žmogų, leidžia betarpiškai bendrauti šimtams ir tūkstančiams čia esančių ir laike prasilenkusių. Ar yra kokia vieta, kur praeities, dabarties ir galbūt ateities žmogų būtų lengviau pažinti? Tokią vietą sunku sukurti, tačiau geras muziejus ir yra panašiausia erdvė, kur tai galima padaryti. 

 Istorinis žinojimas nėra atsitiktinės ar baigtinės žinios apie praeitį. Noras pažinti žmogaus praeitį nesibaigs, kol žmogus sieks kurti, suprasti ir pažinti save. Istorija duoda žmonijos sukauptą patyrimą ir patarimus, bet ne galutinius atsakymus. Savo atsakymus turi atrasti kiekviena karta, kiekvienas asmuo. Gerai, kad tokias užduotis mums atlikti palengvina profesionalios institucijos, pavyzdžiui, muziejai. 

 Akivaizdu, kad be žmogaus nėra istorijos, o be istorijos kažin ar ir žmogus būtų toks, koks yra. Tačiau esminis dalykas, kuris jungia visas istorijas, yra jų pa(pa)sakojimas. Nepapasakotas nutikimas yra kone neįvykęs, nežinomas. Todėl nenuostabu, kad praeities mozaikas renka, saugo ir iššifruoja muziejai. Kuo daugiau istorijų, tuo turtingesni muziejai ir mes – lankytojai, bendruomenės, valstybė. 

 Tad eikime į muziejų. 

 — Istorikas Norbertas Černiauskas