€10,00
Turime
Bažnyčių vaizdai XX amžiaus pradžioje. Stiklo negatyvų rinkinys
Vilnius, 2016. 286 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-609-8039-92-4
Parengė Diana Streikuvienė, dailininkė Vida Kuraitė, redaktorė Nijolė Deveikienė, vertėja Aušra Simanavičiūtė, stiklo negatyvus skenavo ir spaudai paruošė Vytautas Karosas
Turime
ISBN 978-609-8039-92-4Šiame leidinyje pirmą kartą publikuojamas visas išlikęs bažnyčių vaizdų stiklo negatyvų rinkinys, šiuo metu saugomas Kaišiadorių ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. Rinkinį sudaro 207 negatyvai, kuriuose užfiksuoti XX a. pradžios sakralinės architektūros objektų – parapinių bažnyčių, filijų, koplyčių, vienuolynų ir cerkvių – vaizdai. Šį rinkinį knygoje papildo tam pačiam autoriui priskiriamos šventovių fotografijos iš Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės muziejų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų. Tai unikali ikonografinė medžiaga, kurioje įamžinti liaudies meistrų ir profesionalų sukurti architektūros paminklai, nemaža jų dalis Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais buvo sunaikinti ar laikui bėgant sunyko ir buvo perstatyti. Publikuojamos fotografijos yra vieni seniausių ir autentiškiausių daugelio Lietuvos bažnyčių vaizdo dokumentų, papildantys ir iliustruojantys turimus rašytinius šaltinius. Šiuose stiklo negatyvuose užfiksuotų vaizdų autoriumi lietuvių istoriografijoje tradiciškai laikomas Vilniuje dirbęs fotografas Adomas Daukša. Vis dėlto autorystės klausimas nėra iki galo aiškus. Baltarusijos architektūros tyrinėtojai juos priskiria XX a. pradžioje gyvenusio kraštotyrininko Jano Balzunkevičiaus fotoobjektyvui.
Knygoje pristatomų sakralinės architektūros objektų geografija daug platesnė už šiandieninės Lietuvos teritoriją. Ji apima etnografinės Lietuvos arealą, išplitusį į rytus ir į pietus nuo dabartinių Lietuvos valstybės sienų. Negatyvuose įamžintos Vilniaus, Kauno, Gardino gubernijų bažnyčios sugrupuotos pagal konfesinę priklausomybę ir tuometinių bažnytinių administracinių darinių (vyskupijų, parapijų) ribas.
Leidinys skiriamas ne tik Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos kultūros paveldo tyrinėtojams – istorikams, menotyrininkams, muziejininkams, bet ir visiems besidomintiems savo gimtojo krašto istorija ir jos palikimu.
Leidinio parengimą spaudai ir leidybą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
